Mano bitininkavimo istorija
| Noriu papasakoti apie savo nedidelį bityną, savo bitininkavimo istoriją.. |
|
Bitės mane traukė ir žavėjo nuo mažų dienų, tikriausiai tai protėvių šauksmas ar genai - bites laikė proseneliai, seneliai, dėdės, tetos, mano Tėveliai. Mama kažkada net dėstė bitininkystę technikume. Todėl visi darbai, procesai, bitės ir medaus skonis buvo labai gerai pažįstamas. Ir papročiai - išsukai medų, tai pavaišink kaimynus, gal kokia bitė kuriam įgėlė - kad neskaudėtų medų valgant. Skaityti mokiausi irgi iš knygos apie bites - J. Kriščiūno knygos „Bitininkystė“.
Pradėjau bitininkauti senoviniu būdu, su tokiais aviliais, įranga, kaip mano tėvai, seneliai. Laikui bėgant domėjausi naujovėmis, naujomis technologijomis. Šiuo metu medų suku, pilstau, vašką lydau su nauja, nerūdijančio plieno įranga - kad produkcija būtų kokybiška.
Pradėjau bitininkauti nuo 2 šeimų, kurias padovanojo šviesios atminties vyro dėdė bitininkas, esu jam už tai dėkinga.
Biteles laikyti sekėsi - pirmosios vietinės mišrūnes netingėjo spiesti, bet spiečiai leidosi čia pat į obelis. Geri kaimynai net pranešdavo - „tavo bitės obely“.. Taip mūsų bitynas plėtėsi - iki 7 šeimų, iki 11. Kiek medaus prinešdavo bitės - nebesuvalgydavome, todėl pasiūliau draugams, pažįstamiems, o po to pirkėjų ratas plėtėsi. Medaus prekyba turguje - labai įdomus darbas, susitinki su daug žmonių, pasikalbi, susipažįsti.. Šiuo metu laikau 30 bičių šeimų - tiek spėju prižiūrėti.
Pradėjau bitininkauti senoviniu būdu, su tokiais aviliais, įranga, kaip mano tėvai, seneliai. Laikui bėgant domėjausi naujovėmis, naujomis technologijomis. Šiuo metu medų suku, pilstau, vašką lydau su nauja, nerūdijančio plieno įranga - kad produkcija būtų kokybiška. Medaus pilstymui naudoju tik naujus indus. Mes patys valgome medų iš tos pačios lentynos - mažame šeimos bityne galime sau tai leisti :)
Bitininkavimas man yra tik hobis - gyvenu iš savo profesijos, esu mokytoja.